Artėjant Kalėdoms, pasistengėme, kad mūsų valgomojo komplektai būtų papuošti tikrai šventinėmis dekoracijomis, kad namai kvepėtų, o stalai būtų nukloti tikrai pačiais gardžiausiais valgiais. Po švenčių paprašėme, kad svečiai įvertintų mūsų pastangas ir tiesiog pasakytų, ar jiems patiko tokios vaišės ir tokie namai. Visi buvo patenkinti, taigi, laikome, kad rezultatas buvo pasiektas geras. Štai dėl to ir dalinamės kaip kokiais patarimais – kaip sukūrėme tikrai jaukią šventę.
Svarbiausia – neperkrauti
Kartais mūsų Vakarų kultūroje vis pritrūksta to principo, kada daugiau yra mažiau. Kaip tik rytuose jau nuo seno yra tos tradicijos, dėl to jų ir poezija haiku taupi, ir paveiksluose tiek daug baltos neužpildytos erdvės, kuri mūsų kraštuose būtų tiesiog laikoma broku. Taigi, mes, pasisėmę išminties iš rytų, taip pat norėjome turėti tokius namus, kuriuose visiems būtų jauku, o svarbiausia, nebūtų per daug apkrauta nereikalingais dalykais. Šiaip mūsų butas jau savaime turi tam tikrą spalvinį balansą. Pavyzdžiui, daug dėmesio visada sulaukia ryškūs valgomojo komplektai – tiek spintelių, tiek stalo su kėdėmis. Kadangi tai ryšku, tai nelaikome kambaryje labai daug gėlių, kad nebūtų per daug apkrauta. Taigi, čia yra tik du vazonai su kaktusais. Tačiau Kalėdoms norėjosi, kad papuošta būtų eglutės. Taigi, gėles apskritai išnešėme, vietoje jų čia padėjome pamerktas eglės šakas. Tiesiog nenorėjome, kad būtų per daug prikrauta visko. Manau, žmonės dažnai ir pasipuošia namus taip neskoningai, kad jie visiškai nederina jokių papuošimų ir sunaikina buvusį balansą bei skoningumą prikišdami kažko papildomai taip, kad ima tiesiog per kaupą lietis.
Reikėtų pasakyti, kad kiekvienais metais Briuselyje vykstantys protestai dėl pieno kainų prasideda ir pasibaigia skirtingai. Praėjusiais metais ūkininkai atsivežė tikras karves, jas melžė tiesiog čia pat ant aikštės ir tiesiai iš karvės spenių šaudė policininkams į akis. Tai sakyčiau net šiek tiek įkvepiantis dalykas. Šiais metais traktoriai, kombainai, visokie kitokie ūkio padargai rikiavosi milžiniškomis eilėmis šiame moderniame mieste. Tai iš tiesų yra visuomet labai įdomus kultūriškai reginys, nes miestas stengiasi įvesti savo tvarką, stengiasi parodyti, kad jis yra modernus, interaktyvus, šiuolaikiškas. Čia arba stovi seni nuostabūs rūmai, arba puikuojasi žėrintys daugiaaukščiai. Kone kas antras Briuselio žmogus praeina su kostiumu arba kostiumėliu, nes taip dirba. Taigi, kai čia iš kaimo glūdumų atvyksta traktoriai ir kombainai, ir ūkininkai, nešini šakėmis, vedini karvėmis, deginantys mėšlą ir šieną – tai tampa nuostabiu reginiu miestui. Ši Europos Parlamento sostinė visada patiria įvairių protestų ir jų keliamo performatyvumo, tačiau kontrastas su fermeriais yra nuostabus. Todėl visiems, kurie ten netyčia atsiduria, tiesiog lieka neišdildomas įspūdis.
Nors Lietuvoje dar nėra įprasta, būtų galima pastebėti, kad užsienyje gyvenantys asmenys neįtikėtinai dažnai naudojasi automobilių servizų paslaugomis, o tuo pačiu ir perka transporto priemones tiesiai iš salonų. Tikėtina, kad lietuviai elgtųsi lygiai taip pat, jeigu šalies ekonominė situacija būtų bent kiek geresnė, tačiau reikėtų pastebėti tai, kad šioje situacijoje labiau dominuoja individualūs žmonių požiūriai bei mentaliteto savybės, teigiančios, kad retkarčiais tiesiog nereikėtų išleisti pernelyg didelių sumų tam, su kuo galima išsisukti kaip tik įmanoma pigiau, o likusius finansinius išteklius taip pat galima pritaikyti kitose sferose.
Balkanų šalis, kurioje apsilankėme, nebuvo puikiai paruošta turizmui. Kitose šalyse, ypač Vakaruose, tose, kuriose jau pažengusi visa civilizacija į priekį, visada gali rasti visus tau pritaikytus patogumus. Čia net ir kondicionieriai yra retenybė. Tačiau šalies šiaurėje buvo maždaug toks klimatas, kaip ir kokioje Lietuvoje labai karštą vasaros dieną. Taigi, nėra vėsu, bet ir nėra labai nepakeliamai karšta. Žmogus, kuris bent kartą vasarą keliavo po Turkiją, Italiją ar Maroką, ir šioje šalyje supras, ką tai reiškia karščiai. Tai, kas mus pasitiko iš pat pradžių, ar nebuvo tikrasis karštis. O ir žmonės gyveno įprastu vakarietišku ritmu. Niekas per kaitrą nedarė tos didžiosios pertraukos, kai žmonės eina kaip nugeibę lapai namo pamiegoti, o į darbą grįžta atvėsus vakarop. Čia, atrodo, viskas kažkaip normalu. Tik važinėjant per kalnuotas vietas autobusiukais ir traukiniais jau galėjai jausti nugara žliaugiantį prakaitą. Tačiau karštose pietų šalyse, kuriose ekonomika dar nėra atsigavusi po kokių nors politinių neramumų, be galo dažnai gali pastebėti tokius dalykus, kai net autobusuose, važiuojančiuose per vidurdienį, nėra jokio kondicionieriaus, jokios kondicionavimo sistemos. Vienintelė paguoda – kai vairuotojas sustoja kur nors prie kelio, kur atiteka šaltas kalnų šaltinis. Ten visi prisipila ledinio vandens ir jaučiasi tiesiog pakylėti.
Graži šypsena džiugina kiekvieną. Dantys laikui bėgant daugeliui pradeda gesti, o neprižiūrėdami jų galite prarasti. Savo šypsena reikėtų rūpintis kas dieną. Ryte ir vakare kruopščiai valykite, tai galite daryti, jei yra galimybės, kiekvieną kartą po valgio. Neapleiskite dantų, laiku lankykitės pas dantų gydytoją. Neretai nutinka taip, kad ir kiek dėmesio skiriama, tačiau dantys prarandami. Tokiu atveju galite rinktis, arba bus taip, kaip yra, arba jus išgelbės