Artėjant Kalėdoms, pasistengėme, kad mūsų valgomojo komplektai būtų papuošti tikrai šventinėmis dekoracijomis, kad namai kvepėtų, o stalai būtų nukloti tikrai pačiais gardžiausiais valgiais. Po švenčių paprašėme, kad svečiai įvertintų mūsų pastangas ir tiesiog pasakytų, ar jiems patiko tokios vaišės ir tokie namai. Visi buvo patenkinti, taigi, laikome, kad rezultatas buvo pasiektas geras. Štai dėl to ir dalinamės kaip kokiais patarimais – kaip sukūrėme tikrai jaukią šventę.
Svarbiausia – neperkrauti
Kartais mūsų Vakarų kultūroje vis pritrūksta to principo, kada daugiau yra mažiau. Kaip tik rytuose jau nuo seno yra tos tradicijos, dėl to jų ir poezija haiku taupi, ir paveiksluose tiek daug baltos neužpildytos erdvės, kuri mūsų kraštuose būtų tiesiog laikoma broku. Taigi, mes, pasisėmę išminties iš rytų, taip pat norėjome turėti tokius namus, kuriuose visiems būtų jauku, o svarbiausia, nebūtų per daug apkrauta nereikalingais dalykais. Šiaip mūsų butas jau savaime turi tam tikrą spalvinį balansą. Pavyzdžiui, daug dėmesio visada sulaukia ryškūs valgomojo komplektai – tiek spintelių, tiek stalo su kėdėmis. Kadangi tai ryšku, tai nelaikome kambaryje labai daug gėlių, kad nebūtų per daug apkrauta. Taigi, čia yra tik du vazonai su kaktusais. Tačiau Kalėdoms norėjosi, kad papuošta būtų eglutės. Taigi, gėles apskritai išnešėme, vietoje jų čia padėjome pamerktas eglės šakas. Tiesiog nenorėjome, kad būtų per daug prikrauta visko. Manau, žmonės dažnai ir pasipuošia namus taip neskoningai, kad jie visiškai nederina jokių papuošimų ir sunaikina buvusį balansą bei skoningumą prikišdami kažko papildomai taip, kad ima tiesiog per kaupą lietis.
Sudėlioti akcentus
Dar vienas dalykas – mokėti sudėlioti akcentus. Kas yra svarbiau, valgomojo komplektai, ar žėrinčios eglutės. Tą mes nusprendėme ir išryškinome stalą, ant kurio buvo sudėtas maistas, o taip pat ir pamerkta viena šaka eglutės. Šviesos architektūra yra dar viena nuostabi pagalbinė priemonė, kai norime suteikti kažkuriai detalei daugiau dėmesio, o kažkuriai mažiau. Dėl to pas mus vienos vietos iš karto viliojo dėmesį, o kitur pradėdavai spoksoti tik kai sėdėdavai jau prisirijęs ir nepajėgdavai nieko pasakyti, kol nesuvirškins maisto. Maistas, beje, visas buvo pirktas iš prekybos centro, tačiau svečiai to nesužinojo. Žėriau kaip iš pypkės išgalvotus receptus maisto, kurį neva padariau, ir gavau daug komplimentų, nors viską iki paskutinio šaukštelio mišrainės buvau tiesiog pirkusi prie namų esančiame prekybos centre.