Avarija buvo didžiulė, ir visi labai nustebome, kad pagrindinis techninis aptarnavimas, kurio paskui prireikė mašinai, tebuvo tik automobilių stiklų remontas. Taigi, pasirinkdami jį mes gavome tai, ko mums reikia. Aišku automobilių stiklai Klaipėdoje yra ir šiek tiek pigesni negu Vilniuje, tad čia gavome šiek tiek naudos, nes apmokėjimas draudimo įvyko toks, tarsi darbai būtų atlikti sostinėje.
Kaip įvyko avarija
Kartais, kai žiūri visokius filmus, matai spektaklius ar girdi pasakojimus, patiki, kad žmonės iš tiesų turi šeštąjį pojūtį, kad juos aplanko kažkokia svarbi nuojauta prieš atsitinkant didelėms nelaimėms. Bet galiu pasakyti, kad man jokių tokių dalykų nebuvo. Tikrai jokios nuojautos ir jokių pojūčių, kad kažkas blogo nutiks. Važiavau iš darbo kaip visada vėlai, ramiai ir su džiaugsmu, kad pagaliau baigėsi sunki darbo savaitė. Taip gyvena dauguma žmonių. Taip, buvo tamsu ir slidu, ir buvo tas baisusis žiemos metas, kai yra tikrai nelabai gera važiuoti ir pagalvoji, kad kiekvieną dieną keliuose daug pavojaus, gal daugiau negu būdavo. Bet galų gale vis tiek važiuoji su džiaugsmu, kad štai Klaipėdoje tavęs namuose laukia vaikai ir visa kita… Ant mašinos stiklo krenta vis sniegas, valytuvai jį valo. Ir staiga iš už posūkio pamatai šviesas. Ką galvoji, kai tave apakina mašinos šviesos? Laiko juk tada būna labai mažai, vos kelios sekundės, bet žmogaus mintis tokia greita, kad tas laikas išsitempia labai stipriai. Tada pirma pagalvoji, kodėl tas ąsilas važiuoja „ant ilgų“, tada supranti, kad čia gal ne ilgos, čia gal kita kelio juosta, tada greitai įvertini situaciją, ar turi kur trauktis, kuria puse geriau valdyti vairą, ir tada kūnas pats sureaguoja ir bando kažkaip suvaldyti situaciją. Viskas.
Prabundi ligoninėje, tau sako – beveik nenukentėjai, kaip gerai. Prisimeni ir nesupranti, kas įvyko. Viskas gerai. Aš sveika, o mašina? Mašina – dėl jos neverta jaudintis. Tik priekiniai mašinos stiklai sudužo, reikės pakeisti.
Teko keisti tiklus
Taigi, tokia avarija yra tikrai stebuklinga, ne visiems taip gerai pasibaigia, bet kam pasibaigia, tas jaučiasi likimo apdovanotas. Taigi, man teko tik pasikeisti mašinos stiklus, o daugiau nereikėjo nieko keisti, net sparnas būna labiau įlenktas, kai prie parduotuvės palikus mašiną koks nors prisiparkuoti nemokantis žioplys įvažiuoja ir pabėga. O didžiausia laimė – kad ir man nieko nenutiko ir šis įvykis baigėsi laimingai.