Kaip žinia, ne per seniausiai Briuselyje kombainai ir traktoriai užstatė gatves. Ūkininkai protestavo dėl pieno kainų ir mėsos subsidijų. Tai dalykas rimtas, užkertantis ūkininkams galimybes gyventi normaliai, užsidirbti ir gebėti išgyventi, pragyventi iš to, ką jie uždirba, parduodami savo produkciją.
Atvykome rimtai nusiteikę
Reikėtų pasakyti, kad kiekvienais metais Briuselyje vykstantys protestai dėl pieno kainų prasideda ir pasibaigia skirtingai. Praėjusiais metais ūkininkai atsivežė tikras karves, jas melžė tiesiog čia pat ant aikštės ir tiesiai iš karvės spenių šaudė policininkams į akis. Tai sakyčiau net šiek tiek įkvepiantis dalykas. Šiais metais traktoriai, kombainai, visokie kitokie ūkio padargai rikiavosi milžiniškomis eilėmis šiame moderniame mieste. Tai iš tiesų yra visuomet labai įdomus kultūriškai reginys, nes miestas stengiasi įvesti savo tvarką, stengiasi parodyti, kad jis yra modernus, interaktyvus, šiuolaikiškas. Čia arba stovi seni nuostabūs rūmai, arba puikuojasi žėrintys daugiaaukščiai. Kone kas antras Briuselio žmogus praeina su kostiumu arba kostiumėliu, nes taip dirba. Taigi, kai čia iš kaimo glūdumų atvyksta traktoriai ir kombainai, ir ūkininkai, nešini šakėmis, vedini karvėmis, deginantys mėšlą ir šieną – tai tampa nuostabiu reginiu miestui. Ši Europos Parlamento sostinė visada patiria įvairių protestų ir jų keliamo performatyvumo, tačiau kontrastas su fermeriais yra nuostabus. Todėl visiems, kurie ten netyčia atsiduria, tiesiog lieka neišdildomas įspūdis.